- vienapradis
- vienaprãdis, -ė adj. (2) PolŽ1222 turintis vieną viją, įgraižą, kuria pradedama sriegti, vienaeigis: Jeigu sriegis įsriegiamas vieno sraigtinio griovelio formos, tai toks sriegis vadinamas vienapradžiu rš. Vienapradis sraigtas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.